Šuns įkandimas

Martina Feichter studijavo biologiją Insbruke pasirenkamojo dalyko vaistinėje, taip pat pasinėrė į vaistinių augalų pasaulį. Iš ten buvo toli iki kitų medicinos temų, kurios ją žavi iki šiol. Ji mokėsi žurnalistės „Axel Springer“ akademijoje Hamburge ir nuo 2007 m. Dirba „houseofgoldhealthproducts“ - pirmiausia redaktorė, o nuo 2012 m. - laisvai samdoma rašytoja.

Daugiau apie „houseofgoldhealthproducts“ ekspertus Visą „houseofgoldhealthproducts“ turinį tikrina medicinos žurnalistai.

Šuns įkandimas gali būti labai skausmingas ir sužeisti daug audinių. Sunki šunų įkandimo žaizda veido ir kaklo srityje gali būti ypač dramatiška. Nepriklausomai nuo sužalojimo sunkumo, visada yra rizika, kad įkandimo žaizda gali užsikrėsti. Šuns seilėse yra daug bakterijų. Todėl kiekvieną šuns įkandimą gydytojas turėtų gydyti kuo greičiau. Tačiau pirmiausia reikia teisingos pirmosios pagalbos. Skaitykite čia, kaip turėtumėte reaguoti į šuns įkandimą!

Šuns įkandimas: trumpa apžvalga

Ką daryti, jei šuo įkando Nuvalykite, dezinfekuokite ir uždarykite žaizdą (pvz., Tinku). Paspauskite aseptinę, sterilią medžiagą (pvz., Sterilų kompresą) ant stipriai kraujuojančios įkandimo žaizdos ir, jei reikia, uždėkite spaudžiamąjį tvarstį.
Šunų įkandimo rizika: sunkūs odos ir raumenų sužalojimai, nervų sužalojimai (kartais su vėlesniais jautrumo sutrikimais), kraujagyslių sužalojimai (kartais su pavojingu kraujo netekimu), kaulų sužalojimai, žaizdų infekcija, negražių randų susidarymas
Kada pas gydytoją Iš esmės kiekvieną įkandimo žaizdą turi apžiūrėti gydytojas ir prireikus gydyti (ypač esant gausiam kraujavimui).

Atsargiai!

Net mažos įkandimo žaizdos gali užsikrėsti. Blogiausiu atveju išsivysto gyvybei pavojinga stabligės ar pasiutligės infekcija!
Jei turite stipriai kraujuojančią šuns įkandimo žaizdą, turėtumėte kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju arba paskambinti greitosios pagalbos gydytojui!
Jei šuo tik šiek tiek subraižė odą (įbrėžė) ir nenorite iš karto kreiptis į gydytoją, žaizdą reikia kruopščiai nuvalyti ir sekti kitas valandas ir dienas. Jei yra uždegimo požymių (paraudimas, patinimas, perkaitimas, stiprėjantis skausmas), nedelsdami kreipkitės į gydytoją!

Šuns įkandimas: ką daryti

Jei (netyčia) erzinsite ar gąsdinsite šunį, jis gali greitai užspringti. Kartais oda subraižoma tik paviršutiniškai. Suapvalintais dantimis ir stipriais žandikaulio raumenimis šuo taip pat gali smarkiai pažeisti aukos audinius.

Iš esmės, esant nedidelei įkandimo žaizdai, rekomenduojamos šios pirmosios pagalbos priemonės:

Išvalykite žaizdą: įkandimo žaizdą kruopščiai, bet kruopščiai nuvalykite drungnu vandeniu ir muilu, kai tik ji nebekraujuoja.
Dezinfekuokite žaizdą: šuns įkandimo žaizdai dezinfekuoti naudokite odos dezinfekavimo priemonę.
Uždenkite žaizdą: mažam įkandimui pakanka gipso. Kita vertus, didesnę įkandimo žaizdą reikia uždengti steriliu tamponu arba marlės kompresu.
Eik pas gydytoją!

Jei turite įkandimo žaizdą ir gausiai kraujuojate, pirmiausia turite sustabdyti kraujavimą: ant įkandimo žaizdos arba žaizdos paspauskite minkštą medžiagą (pvz., Sterilų kompresą), kurioje nėra mikrobų. Taip pat gali būti naudinga slėgio tvarstis. Nedelsdami nuveskite pacientą pas gydytoją arba įspėkite greitąją pagalbą - ypač jei kraujavimo sustabdyti nepavyksta!

Šuns įkandimas: rizika

Šuns įkandimas kelia įvairią riziką: viena vertus, galėjo būti sužeista daug audinių, tokių kaip raumenys, nervai, kraujagyslės ir kaulai. Kita vertus, įsibrovę mikrobai (ypač iš šunų seilių) gali sukelti žaizdų infekcijas.

Audinių pažeidimas

Šuns įkandimas gali pažeisti įvairaus sunkumo audinius. Lengvais atvejais dažnai pažeidžiamas tik paviršinis odos sluoksnis (epidermis).

Tačiau šuo gali padaryti ir gilesnę žalą žmogui. Dažnai tai yra durtinių, įtrūkusių ir sutraiškytų žaizdų derinys. Kartais oda atsiskiria nuo pagrindinio audinio (pvz., Riebalinio audinio). Gydytojai čia kalba apie dekolte.

Be to, gilus šuns įkandimas gali sužeisti ne tik odą ir raumenų audinius, bet ir nervus, kraujagysles, o kartais net kaulus. Nervų pažeidimai gali sukelti nervų sutrikimus (jutimo sutrikimus). Tai, pavyzdžiui, gali reikšti, kad prisilietimo pojūtis paveiktoje zonoje nebebus toks geras, koks buvo anksčiau.

Kraujagyslių traumų atveju nutekėjęs kraujas gali kauptis vos ištempiamoje raumenų dėžutėje (= raumenų grupė, apsupta fascijos). Sritis labai išsipučia ir skauda. Gydytojai kalba apie vadinamąjį skyrių sindromą. Dėl to gali išsivystyti raumenų silpnumas ir nervų nepakankamumas.

Šuns įkandimas dažnai sukelia ypač skaudžias pasekmes kūdikiams ir mažiems vaikams: gyvūnui netgi lengviau nuplėšti ar nuplėšti visas kūno dalis (pvz., Ausis, rankas ar net visą galvą) nei vyresniems vaikams ir suaugusiems.

Šunų įkandimo infekcija

Nepriklausomai nuo to, ar įkandimo žaizda yra maža, ar didelė, paviršinė ar gili - visada yra žaizdos infekcijos pavojus. Kadangi šunų seilėse yra daug mikrobų, kurie įkandus patenka į žaizdą ir čia gali sukelti uždegimą. Įkandusį žaizdą gali užkrėsti ir įkandusio žmogaus odos floros bakterijos bei aplinkos bakterijos. Bet tai atsitinka rečiau nei žaizdos infekcija, kurią sukelia šunų seilių bakterijos.

Užkrėstą įkandimo žaizdą galite atpažinti iš patinimo ir paraudimo, kuris plinta aplink žaizdą.

Tyrimai parodė, kad nuo 5 iki 25 procentų visų šunų įkandimų sukelia žaizdų infekciją. Atskirais atvejais žaizdų infekcijos tikimybė šunų įkandimuose priklauso nuo įvairių veiksnių. Jie apima:

Įkandimo žaizdos tipas ir sutepimo laipsnis
Audinių sunaikinimo mastas
individualus paciento pobūdis, pvz., padidėjusi infekcijos rizika mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir susilpnėjusi imuninė sistema (pvz., dėl diabeto, ŽIV, vėžio ar gydymo kortizonu)
Paveikta kūno sritis (šunų įkandimai ant rankų, kojų, veido ir lytinių organų ypač dažnai sukelia žaizdų infekciją)

Tipiški šunų įkandimų sukėlėjai yra, pavyzdžiui, genčių bakterijos Pasteurella, Streptokokas, Stafilokokas ir Neisseria. Įkandus šuniui taip pat reikia atsižvelgti į gyvybei pavojingos stabligės ar pasiutligės infekcijos riziką.

Kai kurios žaizdų infekcijos lieka lokalizuotos. Tačiau taip pat gali atsitikti, kad patogenai plinta į kitus audinius ir organus. Galimos pasekmės yra, pavyzdžiui:

Flegmonas: Tai uždegimo plitimas į aplinkinius audinius.
Pūlinys: pūlių kaupimasis ertmėje, kurį sukelia audinio tirpimas dėl uždegimo
Sąnario empiema: pūlių kaupimasis sąnario erdvėje (dėl šuns įkandimo infekcijos plitimo į gretimą sąnarį)
Viso sąnario uždegimas (artritas): tai retai atsitinka su šunų įkandimo infekcija.
Kartais infekcija plinta į kitus organus, o tai gali sukelti, pavyzdžiui, kaulų čiulpų uždegimą (osteomielitą), meningitą (meningitą) arba pūlių kaupimąsi kepenyse, plaučiuose ar smegenyse.

Ypač pavojinga, jei šuns įkandimo infekcija plinta visame kūne (sisteminė infekcija): tai gali sukelti bakterinį kraujo apsinuodijimą (bakterinį sepsį). Sergantys pacientai jaučiasi labai blogai ir dažnai karščiuoja. Yra pavojus gyvybei!

Šuns įkandimas: kada kreiptis į gydytoją?

Jei šuniui įkando žaizda, apskritai patartina apsilankyti pas gydytoją. Net jei šuo aštriais dantimis paliko odoje tik mažas žaizdas, jos gali pasiekti labai giliai, o tai padidina žaizdos infekcijos riziką. Kadangi šunų seilių mikrobai gali patekti giliai į audinį ir sukelti uždegimą, o viršutinio odos sluoksnio mažo įėjimo taško žaizdos kraštai greitai sulimpa, todėl tolesnė žaizdų priežiūra, matyt, nereikalinga. Todėl mažos įkandimo žaizdos paprastai yra pavojingesnės nei didelės įkandimo žaizdos, kurios dažnai smarkiai kraujuoja ir lėčiau užsidaro.

Apsilankyti pas gydytoją taip pat patartina šuniui įkandus, nes pacientui gali prireikti skiepytis nuo stabligės ar pasiutligės. Šios vakcinos turėtų būti skiepijamos kuo greičiau, nes abi ligos gali būti pavojingos gyvybei. Pavyzdžiui, skiepai nuo pasiutligės turi būti atlikti per 72 valandas nuo šuns įkandimo, kad būtų galima patikimai užkirsti kelią infekcijai. Taigi nedvejodami kreipkitės į gydytoją po šuns įkandimo!

Šuns įkandimas: medicininės apžiūros

Pirmiausia gydytojas, rinkdamas ligos istoriją (anamnezę), kalbėsis su pacientu ar tėvais (jei vaikai įkando šunį). Galimi klausimai yra šie:

Kur ir kada tave (ar tavo vaiką) įkando?
Ar pasikeitė žaizdos išvaizda nuo šuns įkandimo? Jei taip, kaip (patinimas, paraudimas, pūlių susidarymas ir kt.)?
Ar karščiavote?
Ar yra kitų skundų, tokių kaip tirpimas įkandimo žaizdos srityje ar judėjimo sutrikimai pažeistoje kūno dalyje?
Ar turite kokių nors ligų (tokių kaip diabetas)?
Ar jūs (ar jūsų vaikas) vartojate kokių nors vaistų (pvz., Kortizono ar kitų preparatų, slopinančių imuninę sistemą)?

Išsamesnė informacija apie įkandusį šunį taip pat svarbi gydytojui. Pavyzdžiui, svarbu žinoti, kuriai veislei jis priklauso, kaip atrodo jo sveikatos būklė ir skiepijimo būklė ir ar gyvūnas buvo pastebimai agresyvus, galbūt daug seilėjo ir putojo burnoje (įtariama pasiutligė!). Jei tai ne jūsų šuo, tokią informaciją turėtumėte gauti iš šuns savininko, jei įmanoma, ir perduoti gydytojui.

Medicininė apžiūra

Po anamnezės atliekama fizinė apžiūra: gydytojas atidžiai apžiūrės šuns įkandimo žaizdą. Jis žiūri, kiek audinių buvo sužeista, kokia nešvari žaizda ir ar nėra uždegimo požymių (pvz., Patinimas, paraudimas, perkaitimas, pūlių susidarymas). Jis gali nufotografuoti šuns įkandimo žaizdą (dokumentacijai).

Jei šuo įkando ranką ar koją, gydytojas taip pat patikrins pažeistos galūnės (pvz., Alkūnės ar kelio sąnario) judrumą. Taip pat tikrinama raumenų jėga, refleksai ir odos pojūtis (jautrumas). Tokiu būdu galima nustatyti bet kokius raumenų, sausgyslių ar nervų pažeidimus.

Kraujo tyrimas

Kraujo tyrimai po šuns įkandimo gali parodyti gydytojui, ar pacientai, patyrę sunkią įkandimo traumą, neteko daug kraujo. Be to, tam tikros kraujo vertės rodo infekcijos pradžią. Pavyzdžiui, šuniui įkandus, padidėja įvairūs uždegimo parametrai kraujyje, tokie kaip baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) ir C reaktyvusis baltymas (CRP).

Tepinėlis nuo šunų įkandimo žaizdų

Gydytojas paima tamponą iš įkandimo žaizdos arba paima žaizdos sekreto mėginius, kad atliktų išsamesnę analizę laboratorijoje. Ten tikrinama, ar mėginio medžiagoje galima auginti galimus šuns įkandimo infekcijos sukėlėjus. Jei taip, gydytojas gali paskirti pacientui tinkamą vaistą nuo mikrobų.

Vaizdavimas

Jei yra įtarimas, kad šuniui įkandus buvo pažeistas ir kaulinis audinys, rentgeno tyrimas gali suteikti aiškumo. Jei šuo įkando veidą ar kaukolę, gydytojas paprastai nurodo kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (magnetinio rezonanso tomografija, MRT). Abu metodai pateikia labai išsamius vaizdus, kuriuose matyti ne tik kaulų sužalojimai, bet ir minkštųjų audinių sužalojimai bei kraujavimas (pvz., Kaukolės viduje).

Šuns įkandimas: gydymas

Medicininis šuns įkandimo žaizdos gydymas priklauso nuo to, kurią kūno dalį gyvūnas įkando ir kokio dydžio sužalojimas. Bendros žaizdų priežiūros priemonės yra šios:

Įkandimo žaizdos valymas (pvz., 1% organinio jodo tirpalo)
Žaizdos drėkinimas druskos tirpalu
Pašalinimas (suplėšytų, susmulkintų ir negyvų žaizdų audinių išpjovimas)
Pirminė žaizdų priežiūra: tiesioginis žaizdos uždarymas tinku, audinių klijais, kabėmis ar siūlais. Tai daroma su nesudėtingomis įkandimo žaizdomis, kurių amžius neviršija kelių valandų.
Antrinė žaizdos priežiūra: šuns įkandimo žaizda iš pradžių lieka atvira (kartais kelias dienas) ir kelis kartus valoma, kol galutinai uždaryta (pvz., Siūle). Tai būtina esant didelėms ir (arba) žiojančioms žaizdoms, taip pat infekuotoms žaizdoms.
jei reikia, sužeistos kūno dalies imobilizavimas (ypač žaizdos infekcijos atveju)
Jei reikia, gydymas stacionare (esant sunkioms ir infekuotoms įkandimo žaizdoms)

Kai kuriais atvejais gydytojas duos pacientui antibiotikų, kad išvengtų bakterinės žaizdos infekcijos. Tai gali būti naudinga šviežioms, giliai įkandamoms žaizdoms, taip pat žaizdoms kritinėse kūno vietose (rankose, kojose, vietose prie sąnarių, veido, lytinių organų). Netgi pacientai, kuriems yra padidėjusi infekcijos rizika (pvz., Cukriniu diabetu) ir tie, kuriems yra implantai (pvz., Dirbtiniai širdies vožtuvai), dažnai profilaktiškai gauna antibiotikų po šuns įkandimo.

Jei jau yra bakterinė žaizdos infekcija, bet kuriuo atveju naudojami antibiotikai.

Gydytojas skiepija nuo stabligės po šuns įkandimo, jei trūksta apsaugos nuo skiepų (pvz., Paskutinė stabligės injekcija per seniai) arba jei skiepijimo būsena nežinoma.

Skiepytis nuo pasiutligės būtina, jei negalima atmesti infekcijos (pvz., Įkandus laukiniam šuniui, įkandus naminiam šuniui, kuris yra neįprastai pasitikintis ar agresyvus - įtariama pasiutligė!).

Užkirsti kelią šunų įkandimams

Norėdami išvengti šuns įkandimo, galite padaryti keletą dalykų:

Niekada nepalikite vaiko vieno su šunimi, net jei jis yra kitaip gerai besielgiantis namų šuo. Net iš žaidimo šuo gali staiga suvokti vaiką kaip grėsmę ir įkandinėti.
Atkreipkite dėmesį į įspėjamuosius šuns signalus, pvz., Atsitraukimą nuo šuns, lūpų pakėlimą ir dantų atplėšimą, urzgimą, dideles ausis, šeriantį kailį ir stačią ar suspaustą uodegą.
Netrukdykite šuniui valgyti ar miegoti! Jei atimsite maistą iš ėdančio šuns arba staiga (ir apytiksliai) paliesite miegantį šunį, jis gali užsidaryti.
Būkite ypač atsargūs elgdamiesi su užtvankomis ir jų jaunikliais.
Neatskirkite tarpusavyje kovojančių šunų.
Venkite garsaus triukšmo (pvz., Rėkimo) aplink šunį. Gyvūnas gali suvokti garsius triukšmus kaip grėsmę ir tada užsidaryti.
Negalima bėgti link svetimo šuns ar pro jį! Tai gali sudirginti gyvūną, jį išgąsdinti ar sužadinti jo medžioklės instinktą.
Jūs turėtumėte liesti ar glostyti svetimus šunis tik tuo atveju, jei šeimininkas leido (jis geriausiai pažįsta savo gyvūną). Prieš paliesdami šunį, visada leiskite jam užuosti.

Jei į jus kreipiasi svetimas šuo be šeimininko, turėtumėte laikytis šių taisyklių, kad nekiltų pavojus šuniui įkandus:

Būkite ramūs ir stovėkite vietoje!
Nepanikuokite ir nešaukite!
Nežiūrėkite į šunį (ypač ne tiesiai į akis)!
Giliu balsu pasakykite „Ne!“ Arba „Eik namo!“ Arba kažką panašaus.
Geriausiu atveju atsistokite gyvūnui į šoną - tiesioginės akistatos gali sudirginti gyvūną iki šuns įkandimo.
Palaukite, kol šuo praras susidomėjimą ir pasitraukite!

Išmokykite savo vaiką, kaip tinkamai elgtis su šunimis! Ypač tikėtina, kad juos įkando šuo, ypač tokiose kritinėse srityse kaip galva ir kaklas.

Žymos: nėštumo gimdymas fitnesas paauglys