Neutrofilai

ir Eva Rudolf-Müller, gydytoja

Eva Rudolf-Müller yra laisvai samdoma rašytoja „houseofgoldhealthproducts“ medicinos komandoje. Ji studijavo žmonių mediciną ir laikraščių mokslus ir ne kartą dirbo abiejose srityse - ir gydytoja klinikoje, ir recenzentė, ir medicinos žurnalistė įvairiuose specializuotuose žurnaluose. Šiuo metu ji dirba internetinėje žurnalistikoje, kur visiems siūlomas platus medicinos spektras.

Daugiau apie „houseofgoldhealthproducts“ ekspertus Visą „houseofgoldhealthproducts“ turinį tikrina medicinos žurnalistai.

Neutrofilai yra baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) rūšis. Jie sudaro apie du trečdalius visų leukocitų. Jie nustatomi pagal kraujo tyrimą. Neutrofilai yra ląstelių imuninės sistemos dalis ir kovoja su patogenais. Čia galite daugiau sužinoti apie neutrofilus, koks jų vaidmuo ir kada jie padidėja ar sumažėja.

Koks yra neutrofilų vaidmuo?

Neutrofilai yra svarbi įgimtos imuninės sistemos dalis. Dauguma jų ilsisi kraujotakoje. Kai į organizmą patenka svetimkūniai ar patogenai, išsiskiria medžiagos, kurios pritraukia neutrofilus. Tada jie palieka kraujotaką ir patenka į audinį. Ten jie imasi savo kaip naikinimo ląstelių, vadinamųjų fagocitų, vaidmens: jie sugeria patogenus ir juos sunaikina.

Be to, neutrofilai išvalo sunaikintas audinių ląsteles. Taip iš jų ir sunaikintų audinių ląstelių susidaro pūliai.

Neutrofilai: klasifikacija

Priklausomai nuo jų branduolių formos, išskiriami į lazdeles panašūs ir segmentuoti neutrofilai: subrendę granulocitai turi branduolį, susidedantį iš trijų iki keturių dalių, todėl yra vadinami segmentiniais branduoliais. Priešingai, į lazdeles panašūs granulocitai turi pailgą branduolį. Tai nesubrendusi neutrofilinių granulocitų forma. Paprastai jie sudaro tik iki penkių procentų visų diferencinio kraujo tyrimo ląstelių.

Neutrofilai: normalios vertės

Normalios neutrofilų vertės priklauso nuo amžiaus ir lyties. Vertės pateikiamos procentais (bendro leukocitų skaičiaus dalis):

NEUTROFILINIAI GRANULOCITAI
amžiaus	Moteris	vyriškas
iki 14 dienų	15,2 - 66,1 %	20,2 - 46,2 %
Nuo 15 iki 30 dienų	10,6 - 57,3 %	14,0 - 54,6 %
Nuo 31 iki 60 dienų	8,9 - 68,2 %	10,2 - 48,7 %
Nuo 61 iki 180 dienų	14,1 - 76,0 %	10,9 - 47,8 %
Nuo 0,5 iki 1 metų	16,9 - 74,0 %	17,5 - 69,5 %
Nuo 2 iki 5 metų	22,4 - 69,0 %	22,4 - 69,0 %
Nuo 6 iki 11 metų	29,8 - 71,4 %	28,6 - 74,5 %
Nuo 12 iki 17 metų	39,0 - 73,6 %	32,5 - 74,7 %
nuo 18 metų	34,0 - 71,0 %	34,0 - 67,9 %

Į lazdeles panašių granulocitų standartinės vertės taip pat nurodomos procentais (bendro leukocitų skaičiaus dalis):

amžiaus	Standartinės šerdies strypų vertės
Nuo 1 iki 2 dienų	0,0 - 18,0 %
Nuo 3 iki 9 dienų	0,0 - 15,0 %
Nuo 10 iki 13 dienų	0,0 - 14,0 %
Nuo 14 dienų iki 5 mėnesių	0,0 - 12,0 %
Nuo 6 iki 12 mėnesių	0,0 - 8,0 %
Nuo 1 iki 13 metų	3,0 - 6,0 %
nuo 14 metų	3,0 - 5,0 %

Standartinės segmentuotų granulocitų vertės taip pat nurodomos procentais (bendro leukocitų skaičiaus dalis):

amžiaus	Standartinės segmento šerdies vertės
iki 12 mėnesių	17,0 - 60,0 %
Nuo 1 iki 13 metų	25,0 - 60,0 %
nuo 14 metų	50,0 - 70,0 %

Kada padidėja neutrofilų kiekis?

Jei į lazdeles panašių granulių yra daugiau nei įprasta, gydytojai tai vadina „poslinkiu į kairę“. Reguliarus poslinkis į kairę atsiranda, pavyzdžiui, sergant bakterinėmis infekcijomis, bet ir esant abakteriniams uždegimams, tokiems kaip venų ar storosios žarnos uždegimas (kolitas). Taip pat iriant ląstelėms, pvz., Nudegus, padidėja neutrofilų skaičius. Kitos strypo šerdies granulių padidėjimo priežastys yra šios:

• Virusinė infekcija, grybelių ar parazitų užkrėtimas
• Širdies ar plaučių priepuolis
• nėštumas
• Acidozė organizme
• Hiperaktyvi skydliaukė (hipertiroidizmas)
• Piktybinės hematologinės ligos („kraujo vėžys“), tokios kaip ūminė mieloidinė leukemija
• Fizinis atsigavimo etapas po kaulų čiulpų pažeidimo (pavyzdžiui, po radiacijos ar chemoterapijos)

Kita vertus, jei segmentuoti neutrofilai yra per dideli, tai vadinama „dešiniuoju poslinkiu“. Tai visų pirma atsiranda, kai sutrinka ląstelių gamyba kaulų čiulpuose: kaulų čiulpai negali gaminti naujų granulocitų, todėl padidėja senesnių, segmentuotų granulocitų dalis. Priežastis gali būti nuolatinė chemoterapija ar spindulinė terapija arba tam tikra anemijos forma - megaloblastinė anemija (kurią sukelia, pavyzdžiui, folio rūgšties trūkumas). Sumažėjęs suskaidytų granulocitų suskaidymas, pavyzdžiui, pašalinus blužnį, taip pat padidina jų dalį kraujyje.

Kada sumažėja neutrofilų?

Neutrofilų trūkumas vadinamas neutropenija ir yra labai pavojingas. Be granulocitų organizmas yra neapsaugotas nuo įsibrovusių patogenų, taip pat negalima kovoti su infekcijomis.

Jei neutrofilų yra mažai, tai gali turėti tiek įgimtų, tiek įgytų priežasčių. Retų įgimtų ligų su neutropenija pavyzdžiai:

• įgimti granulocitų susidarymo sutrikimai
• Fanconi anemija
• Metabolinės ligos, tokios kaip glikogenozė
• įgimtos imunodeficito ligos

Neutropenijos priežastys, įgytos vėliau, yra šios:

• Autoimuninės ligos, tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė
• Infekcijos, tokios kaip gripas (gripas) arba vėjaraupiai (vėjaraupiai, juostinė pūslelinė)
• Kaulų čiulpų ligos, tokios kaip plazmacitoma
• Tam tikrų vaistų (pvz., Protonų siurblio inhibitorių, antibiotikų ar priešuždegiminių vaistų, tokių kaip ibuprofenas), vartojimas

Jei pacientui yra per mažai neutrofilų, jei įmanoma, gydoma pagrindinė liga. Vaistų, skatinančių neutrofilų gamybą ar perpylimą, vartoti retai reikia.

Žymos:  stresas neišsipildęs noras turėti vaikų sveikos pėdos