Angiografija

Valeria Dahm yra laisvai samdoma rašytoja medicinos skyriuje. Ji studijavo mediciną Miuncheno technikos universitete. Jai ypač svarbu smalsiam skaitytojui suteikti informacijos apie įdomią medicinos sritį ir tuo pačiu išlaikyti turinį.

Daugiau apie „houseofgoldhealthproducts“ ekspertus Visą „houseofgoldhealthproducts“ turinį tikrina medicinos žurnalistai.

Angiografijoje indai vizualizuojami naudojant diagnostinius vaizdavimo metodus, tokius kaip rentgeno spinduliai, magnetinio rezonanso tomografija (MR angiografija) arba kompiuterinė tomografija (KT angiografija). Taigi gydytojas gali diagnozuoti ir įvertinti kraujagyslių ligas. Perskaitykite viską apie angiografiją, kaip ji atliekama ir kokia yra rizika.

Kas yra angiografija?

Angiografija yra radiologinis tyrimas, kurio metu indai užpildomi kontrastine medžiaga ir padaro juos matomus rentgeno, magnetinio rezonanso tomografijos ar kompiuterinės tomografijos pagalba ir parodomi vadinamojoje angiogramoje. Priklausomai nuo kraujagyslių tipo, skiriama arterijų angiografija (arteriografija), venos (venografija) ir limfos nutekėjimo keliai (limfografija).

Kada darote angiografiją?

Angiografija naudojama diagnozuoti ligas, susijusias su kraujagyslių susiaurėjimu ar užsikimšimu.

Angiografija: širdis

Širdies angiografija taip pat žinoma kaip koronarografija. Dėl to matomos vainikinės arterijos, kurias galima pakeisti ar užblokuoti koronarinės širdies ligos ar širdies priepuolio metu. Be to, galima parodyti širdies vidų ir įvertinti jų dydį bei funkciją.

Angiografija: akis

Naudodamas vadinamąją fluorescencinę angiografiją, gydytojas gali įvertinti nuo amžiaus priklausomą geltonosios dėmės degeneraciją (tinklainės sutrikimą), įvertindamas smulkias tinklainės kraujagysles. Vietoj kontrastinės medžiagos naudojamas specialus žalias dažiklis (fluoresceinas).

Angiografija: smegenys

Naudojant smegenų angiografiją (lot. Cerebrum = smegenys), galima įžvelgti tiek smegenų kraujagysles, tiek kaklo srities tiekiančius kraujagysles, jei yra įtarimas dėl smegenų auglių, smegenų kraujavimo ar kraujagyslių ligų.

Angiografija: kojos

Kojų ir dubens kraujagyslių arteriografija naudojama kraujagyslių susiaurėjimams nustatyti, pavyzdžiui, sergantiems cukriniu diabetu. Venografija atliekama įtarus trombozę ir planuojant gydymą varikozinių venų atveju.

Jei yra kontrastinės medžiagos netoleravimas, kojoms galima atlikti CO2 angiografiją, kurioje kontrastinė medžiaga pakeičiama anglies dioksidu.

Ką tu darai su angiografija?

Prieš faktinį tyrimą gydytojas surinks anamnezę ir paaiškins procedūros riziką bei naudą. Be to, matuojamos kraujo vertės ir tiriama, ar nėra alergijos kontrastinei medžiagai.

Taikant įprastą angiografiją, plonas plastikinis vamzdelis (kateteris) pirmiausia įterpiamas į arteriją, veną ar limfinę kraujagyslę, paprastai taikant vietinę nejautrą, ir stumiamas į priekį, kol prieš pat tiriamą indo dalį. Suleidus kontrastinę medžiagą, kuri užpildo indus, atitinkama kūno vieta yra rentgeno spinduliais. Rentgeno nuotraukoje kontrastinė medžiaga atrodo balta, nes ji sugeria rentgeno spindulius. Tai reiškia, kad indų vidus taip pat matomas angiogramoje. Galiausiai kateteris pašalinamas ir uždedama slėgio tvarstis per punkcijos vietą.

Ypatinga forma yra skaitmeninė atimties angiografija, kurioje įrašai daromi prieš ir po kontrastinės medžiagos platinimo. Kompiuteris pašalina identiškas sritis iš abiejų vaizdų, todėl kontrastinės medžiagos užpildytų indų pokyčiai tampa ypač matomi.

Priešingai, atliekant CT angiografiją ir MR angiografiją, kontrastinė medžiaga neturi būti švirkščiama tiesiai į indą, kad būtų vizualizuojama, bet paprastai ji skiriama per rankos veną ar arteriją. Skrydžio laiko MR angiografijai (TOF angiografija) kontrastinės medžiagos nereikia, nes vaizdai sukuriami įmagnetinant šviežiai tekantį kraują.

Kokia yra angiografijos rizika?

Angiografija yra gana nesudėtingas tyrimas. Kai švirkščiama kontrastinė medžiaga, burna gali jausti šilumą ar nemalonų skonį. Šie nekenksmingi šalutiniai poveikiai išnyksta iškart po injekcijos.

Retais atvejais žmonėms yra padidėjęs jautrumas kontrastinei medžiagai arba atsiranda alerginė reakcija. Prieš tyrimą būtina išsiaiškinti alergiją, taip pat inkstų nepakankamumą ar hipotirozę, nes tokiais atvejais negalima duoti kontrastinės medžiagos.

Kraujagyslių punkcija gali sukelti kraujavimą, kraujosruvas, trombozę (krešulius), emboliją (kraujagyslių užsikimšimą dėl trombozės), kraujagyslių sužalojimus ar infekcijas.

Ką turėčiau apsvarstyti atlikus angiografiją?

Po angiografijos turėtumėte atsipalaiduoti ir gerti kuo daugiau, kad kontrastinė medžiaga būtų greitai pašalinta. Kitomis dienomis taip pat turėtumėte vengti sunkaus fizinio darbo. Jei staiga atsiranda galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas ar širdies plakimas, nedelsdami praneškite gydytojui.

Žymos:  miegoti žinios moterų sveikata